1493 H. Schedel „Lituania”

Hartmann Schedel (1440-1514)

Lietuvos vaizdas 1493 m.

Niunbergas

23 x 23 cm.

ID: 445


Kategorija: > > > >

Iš „Liber Chronicarum…”

„Kronikos autorius – visą gyvenimą informaciją kronikai rinkęs Niurnbergo bibliofilas, gydytojas Hartmannas Schedelis (1440–1514), išsilavinęs žmogus, magistro laipsnį apsigynęs Vokietijoje, po to studijavęs mediciną Italijoje, 1461 metais Padujoje įgijęs medicinos daktaro laipsnį. Garsėjo ne tik kaip gydytojas, bet taip pat domėjosi astronomija, astrologija, teise, teologija. Turėjo sukaupęs didžiulę asmeninę biblioteką, ji jam itin pravertė rengiant savąją „Kronikų knygą“. Iš 1498 metais sudaryto jo bibliotekos katalogo sužinome, kad joje buvo 370 rankraščių ir 670 spaudinių, tarp jų – garsiausių Italijos ir Vokietijos humanistų veikalai. Tam metui tai buvo tikrai labai gausi asmeninė biblioteka”

„Liber Chronicarum” spausdinimui buvo pasirinktas  Antonijus  Kobergeris (1440–1513), vienas rimčiausių Niurnbergo spaustuvininkų. Pradėjęs savo tipografijos verslą 1470 metais nuo kuklios spaustuvės įkūrimo. Kronikos užsakytojai – turtingi Niurnbergo pirkliai Sebaldas Schreyeris (1446–1503) ir jo žentas Sebastianas Kammermeisteris (1446–1520)

Manoma, kad lotyniškosios laidos galėjo būti išspausdinta apie 1500 egzempliorių, o vokiškosios – apie 1000 egzempliorių. Tai labai didelis tiražas, nes inkunabulai paprastai buvo spausdinami 100–300 egzempliorių tiražu. Pardavinėjama kronika buvo skirtingomis kainomis: neįrištas ir nespalvintas egzempliorius kainavo du guldenus, įrištas – po šešis. Žinoma, kad 1509 metais dar buvo likę neišparduota 571 egzempliorius, iš jų 47 – neįrišti.

Kronika buvo išspausdinta dviem laidomis, lotyniškai ir vokiškai, abi didžiuoju in folio formatu. Lotyniškoji kronika turi 326 lapus, yra 43 x 30 cm dydžio, joje yra du kolofonai. Juose skirtingai nurodoma išleidimo data: pirmajame teigiama, kad spausdinti baigta 1493 metų  birželio ketvirtąją dieną, antrajame – kad tų pačių metų liepos mėnesio 12 dieną. Vokiškoji laida baigta spausdinti 1493 metų gruodžio 23 dieną.

Lietuvos aprašymas H. Schedelio kronikos lotyniškoje laidoje yra 280 lape (romėniškais skaitmenimis lapas ţymimas CCLXXX), o vokiškoje laidoje – 278 lape. Lotyniškosios laidos aprašymo tekstas apima visą puslapį ir tęsiasi jo antroje pusėje dar keturiomis eilutėmis. Vokiškosios laidos Lietuvos aprašymas daug trumpesnis, vos pusės puslapio. Prieš Lietuvos aprašymą, „Sarmatinės Lenkijos aprašymo“ pabaigoje (lap. CCLXXIX antroje pusėje), įdėtas gynybine siena apjuosto miesto vaizdas. Kronikos skaitytojas turėtų suprasti, kad tai yra Vilnius. Bet taip nėra. Kaip minėta, tie patys miestų vaizdai buvo naudojami keliskart kitiems miestams iliustruoti, taigi Vilniaus vaizdas nėra autentiškas. Lygiai toks pat miesto vaizdas kaip prie Lietuvos aprašymo yra ir Nicos, Damasko, Tryro, Padujos, Nikėjos (lotyniškoje laidoje, vokiškoje – Kelno, Velso) ir kitų pasaulio miestų, lygiai kaip tas pats raižinys buvo pritaikytas Lijonui, Maincui, Neapoliui ir kitiems miestams pavaizduoti…” – pagal Alma Braziūnienė „Inkunabulų paveldas Lietuvoje ir pasaulyje”

Iki dabar išlikę apie 400 egz. lotyniško ir 300 egz. vokiško leidimo  „Liber Chronicarum”

 

 

Jums taip pat gali patikti…