1660 W.J. Blaeu „Magni Ducatus Lithuaniae …” 3

---

Kategorija: 1640-1660 > Blaeu, Willem Janszoon > Dideli > Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė > Nyderlandai

„Magni Ducatus Lithuaniae caeterarumque regionum illi adiacentium exacta descriptio / ill[ustri]ss[i]mi ac excell[si]ss[i]mi Pri[n]cipis et D[omi]ni D. Nicolai Christophori Radziwil D. G. Olycae ac in Nieswies Duces S. Rom. Imp. Principis in Szylowiec ac Mer comitis, et S. Sepulchri Hirosolimitani Militis etc. opera cura et impensis facta ac in lucem edita”

Iš ” Theatrum orbis terrarum, sive atlas novus in quo tabulae et descriptiones omnium regionum ”

Graveris Hessel Gerritsz (1581-1632)

„Williamo Janszoono Blaeu oficinoje išleistas LDK žemėlapis, atspaustas nuo 1613 m. išraižytų plokščių, šios kartografijos leidyklos veikloje funkcionavo (jei neminėsime kitų naujesnių šio LDK žemėlapio perdirbinių) apie pusę šimto metų – nuo 1613 iki 1649 m. ir kiek vėliau. Gal būtų buvęs naudojamas ir dar ilgiau, bet leidykla 1672 m. sudegė. Iš esmės to paties dydžio, nors su per laiką atsiradusiais istoriniais netikslumais, žemėlapis buvo įspūdingas kartografijos kūrinys. Sumanytas kaip sieninis, jis funkcionavo atlasuose ne kaip įrištinis, o kaip didelio formato sulankstomas ir į atlasus įdedamas žemėlapis. Gal toks sprendimas ir nulėmė jo likimą: jį buvo lengva išimti ir įrėmintą kabinti ant sienos. Daugiausia išliko tų egzempliorių, kurie saugiai išgulėjo atlasuose.
Blaeu oficinos sprendimas 1631 m. nuo LDK atskirti Dniepro žemupio žemėlapį buvo logiškas ir tuomete geopolitine prasme – Dniepro žemupys LDK jau nebepriklausė. Atlaso skaitytojas LDK žemėlapį jau galėjo matyti ne tik keturiais jo fragmentais, kaip buvo 1631 m. atlaso pirmojoje laidoje, bet ištisinį in corpore. Toks ištisinis LDK dalies žemėlapis buvo nepatogus tik dėl vieno dalyko: neįrištas jis bet kada galėjo iškristi iš atlaso, jį lengva buvo išimti (tai ir pliusas, ir minusas). Manytina, kad iki pat Blaeu oficinos lemtingojo gaisro 1672 m. leidėjai, turėdami šio žemėlapio vario plokštes, pavieniams žemėlapio pirkėjams tuos variantus ir siūlydavo. Juolab, kaip rodo Kauno technologijos universiteto bibliotekos egzemplioriaus atvejis, parduodavo ir specialiai atlasams skirtus šio žemėlapio egzempliorius: žemėlapio antroje pusėje esantis tekstas apie Lietuvą pirmiausia buvo skirtas atlaso, o ne sieninio žemėlapio pirkėjui. Bet tai nereiškia, jog galime tvirtinti, kad 1631 m. Blaeu oficina, pradėjusi dėti šį žemėlapį į atlasus, jo kaip sieninio daugiau nebeleido. Sieninį žemėlapį galėjo pasidaryti pats pirkėjas, kaip priedą ten pat įsigijęs ir, tarkim, platų ornamentinį apvadą (Upsalos egzemplioriaus pavyzdys). Tokia buvo leidybinė Blaeu oficinos „virtuvė“. Kad pirmasis W. J. Blaeu atlasas iš karto buvo itin populiarus, rodo faktas, jog per vienerius 1631 m. išėjo dvi skirtingos atlaso laidos. Tai buvo metas, kai Nyderlandai pirmavo pasaulyje kaip jūrinė valstybė, o Blaeu oficina 1632 m. tapo oficialia Olandijos Rytų Indijos kompanijos žemėlapių leidėja.”
Iš „LDK 1613 M. ŽEMĖLAPIO LAIDOS: ISTORIOGRAFINIS ASPEKTAS” Alma Braziūnienė

Trečia  žemėlapio laida, kurioje atsiranda „Dear Memel ” pavadinimas